- krištolinis
- krištolìnis, -ė adj. (2) DŽ 1. SD117, NdŽ → krištolas 1: Įmerktos į aukštą ir laibą krištolinę vazą ant rašomojo stalo stovėjo kraujo spalvos rožės rš. 2. prk. tyras, skaidrus: Ant medžių lapų ir liepų žiedų supasi krištoliniai lietaus lašai rš. Iš jos akių pabiro ant stalo tokios gi didelės, tokios gi krištolinės ašaros, kad ir man suspaudė širdį A.Vien. Sidabrinė krištolinė Minija V.Mont. | Per naktelę krištolinę man rūtas seselė skynė B.Sruog. Tai goda ugninė – daina krištolinė verpetais paplis tyloje! B.Sruog.
Dictionary of the Lithuanian Language.